kvietka

kvietka
×kvietkà (brus. квeткa) sf. (2), (4) K 1. R79,89, MŽ, KBII82, KI3, NdŽ, Mžk, Šln gėlė, žolynas: Pinavija graži kvietkà Skr. Pavasarį visos kviẽtkos pražydo Trg. Sveiks, kvietkẽlėmis pasidžiaugęs, sveiks prisiuostęs K.Donel. Ant žemės žyd kvietkelės KlvD19. Aš pas savo motynelę kaip lange kvietkelė, o pas tave, bernuželi, kaip kampe šluotelė KlpD36. Ant langelio kvietkelės žydėjo, ant rankelių žiedeliai žėrėjo (d.) Šil. Auginsiu darželyj kvietkutes gražias KlvD353. Eisma vedu į darželį, skirsma vedu tris kvietkeles Kos89. Mano avaite! ar tu puikiąsias kvietkàs auginai? Jrk86. | O kad vyras – kaip kvietka (gražus)! BsV312. Pelėdos sparnai ar ne kvietkelės? Sch19. | Mastelytė be kviẽtkų juostelėse J. [Rankšluostyje] išsiūta eglės kvietkelė rš. Kvietkoms moliavotas N. 2. žiedas: Kap kvietkos nėr (kai nežydi), tai i bulbų nėr Aps. Aš buvau teip skaisti, teip graži, kaip kvietka rožės Tat. 3. R343, KBII82, P gėlių, žolynų puokštė: Jau vaikai, mačiau, gėlių kvietką nešės Krkl. Aš nuravėsiu ir palaistinėsiu, suskinsiu į kvietkelę LTR(Plv). Kas pasėjo žalią rūtą, kas supynė į kvietkelę? BsO152. Pasikirtau dobilėlių ir sudėjau į kvietkelę JD862. Aš skinsiu kvietkelę žalių rūtelių RD45. Iš bijūnėlių kvietkelę skinsi JV1100. O iš viršūnėlės skinčiau į kvietkelę N109. Ant sutartuvių rūtų kviẽtką duoda jaunoji anytai par savo kavalierių J. Merga su kvietkà kviečia jaunikį J. Pražysi, rūtele, kvietkelėse JV912. Prisiskinsim kvietkùčių, žalių rūtų šakučių Čb. | Kvietkà plunksnų, žiedų J. Kvietka plunksnų N. | Žąsies „kvietką“ (ryšulėlį) daro, kad koją, skilvio pusę, sparnelį suriša su grobais Šts. 4. papuošalas: Tatai turia užu auksiną kvietką BBSir21,23.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем сделать НИР

Look at other dictionaries:

  • apipienuoti — tr. Skr aplaistyti, sutepti pienu: Apipienuota kvietka kiečių (žolių) ant siūlo pakabinta dėl gaudymo musių J. pienuoti; apipienuoti; išpienuoti; pripienuoti; supienuoti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dzingilis — sm. 1. varpelis, barškalas: Dzingilis lazgura į šalis pakabintas lopšyje J. Parišk dzingilį važiuodamas naktį J. Kvietka yra vienšakas, dvišakas arba trišakas medelis su dzingiliu, rūtomis išpuoštas ir kaspinais apvyniotas JR11. 2. koks… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dzingiliuoti — dzingiliuoti, iuoja, iãvo 1. intr. skambėti, dzinguliuoti: Dzingiliuoja dzingilis prie dišliaus pririštas J. 2. intr. skambinti, dzinginti: Ubagas su dzingiliu dzingiliuoja prie kelio J. Čia dzingiliuoja ir krato kvietką JR15. 3. tr. J supti,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dėstyti — dėstyti, o, ė 1. tr. nuolat dėti, dėlioti, klostyti, kraulioti: Antras žmogus dėsto į duobutes bulves sp. Korteles dėstyti paraidžiui DŽ. Merga dėsto sau kvietką J. Kam visur dėstot tą peilį – vienoj vietoj laikykit Gs. Nusibodo dėstyt man tos… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • gailinti — gailinti, ina, ino tr., gaĩlinti, gailìnti, ìna, ìno 1. didinti gailestį, graudinti, virkdyti: Šitokia savo kalba tu kitą tik labiau gailini, o ne maldai Trgn. Neverk, motin, negailink savo vaikų Ldk. Nebegailink man širdies, ana jau ir taip… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • geltonas — geltonas, a adj. (1), à (3) kuris aukso, saulės spalvõs: Geltonas kap kiaušinio trynys Ldvn. Kaip auksas geltons obuolys R281. Geltonas kai vaškas J.Jabl. Nuo akių geltona, sudžiūvusi traiškana J. Pieva buvo geltona Vrb. Svėrės žydi, visa dirva …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kaipo — 3 kaipõ conj. 1. žr. 3 kaip 1: Bėgo kraujužėlis kaip upužis JD1131. Uršė kaipõ kvietka žydi JV20. Velyk būčia nardęs tenai žuvele, o ne čia kukavęs kaipo gegelė Nm. Puol kulkos tankios kaipo ledai RD193. Žuvis didelė iššoko, kaipo praryti jį… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kopčius — sm. bot. baltoji driekana (Bryonia alba): Kuom kopčius ne kvietka – ir lapai gražūs, ir gražiai vyniojas Trgn …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kvepėti — kvepėti, kvẽpia, ėjo intr. 1. KBII168 būti malonaus kvapo, dvelkti maloniu kvapu: Kas čia taip skaniai kvẽpia? Sch216. Kvepėjo tik ką išsprogę medžiai A.Vien. Oi, siaudžia gražiai miškas, ne tik kvẽpia gardžiai A.Baran. Oras taip kvepėjo, jog… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kvieslys — 1 kvieslỹs sm. (4) 1. MŽ209, Sch285, K, FrnS133, NdŽ, Vv, Dkš, Rod asmuo, kuris seniau kviesdavo svečius į vestuves: Kvieslỹs su trišaka kvietka, stūčkomis apvyniota, eina par kiemus, tris sykius kviesdamas ant veselijos J. Štai kvieslỹs… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”